Gyvenimas skamba ispaniškai saldžiai.
Niekada nežinai kas laukia vidurnaktį užlipus ant paskutinio laiptelio pakeliui namo... rakinant buto duris sekmadienio rytą. Grįžtant neperspėjus.
Niekada nežinai ar užsidariusios rojaus durys atvers naujas į kitą, naują, spalvotą... nepragarą.
Niekada nežinai kada valdanti euforija, nuneš tūkstančius metrų po žeme. Kada dykumoje išvysi vandenį, pažirusį stiklo karoliukais. Kada vieną jų nurysi.
Viskas vyksta pagal magišką planą.
Tai pradžia.
